/kônto/
OriginBorrowed from Italian conto.
Formskȍnto(canonical, inanimate, masculine) · ко̏нто(Cyrillic) · konto(nominative, singular) · konta(nominative, plural) · konta(genitive, singular) · konta(genitive, plural) · kontu(dative, singular) · kontima(dative, plural) · konto(accusative, singular) · konta(accusative, plural) · konto(singular, vocative) · konta(plural, vocative) · kontu(locative, singular) · kontima(locative, plural) · kontom(instrumental, singular) · kontima(instrumental, plural)
Source: Wiktionary — CC BY-SA 4.0