/krǔːpa/
PodrijetloInherited from Proto-Slavic *krupa. First attested in the 15th century.
Oblicikrúpa(canonical, feminine) · кру́па(Cyrillic) · krupa(nominative, singular) · krupe(nominative, plural) · krupe(genitive, singular) · krupa(genitive, plural) · krupi(dative, singular) · krupama(dative, plural) · krupu(accusative, singular) · krupe(accusative, plural) · krupo(singular, vocative) · krupe(plural, vocative) · krupi(locative, singular) · krupama(locative, plural) · krupom(instrumental, singular) · krupama(instrumental, plural)
Izvor: Wiktionary