[ˈpau̯.sa], [ˈpaːu̯.sa]
OriginFrom Ancient Greek παῦσις (paûsis).
- declension-1, femininea pause, halt, stop, cessation, end
Formspausae(genitive) · pausa(nominative, singular) · pausae(nominative, plural) · pausae(genitive, singular) · pausārum(genitive, plural) · pausae(dative, singular) · pausīs(dative, plural) · pausam(accusative, singular) · pausās(accusative, plural) · pausā(ablative, singular) · pausīs(ablative, plural) · pausa(singular, vocative) · pausae(plural, vocative)
Source: Wiktionary