/kěːɲat͡s/
- donkey
“Пукло кењцу више репа.” — The donkey was whipped above his tail.
Облицике́њац(animate, canonical, masculine) · kénjac(romanization) · ке́њац(nominative, singular) · ке́њци(nominative, plural) · ке́њца(genitive, singular) · ке̑ња̄ца̄(genitive, plural) · кењцу(dative, singular) · кењцима(dative, plural) · кењца(accusative, singular) · кењце(accusative, plural) · кењче(singular, vocative) · кењци(plural, vocative) · кењцу(locative, singular) · кењцима(locative, plural) · кењцем(instrumental, singular) · кењцима(instrumental, plural)