OriginFrom Arabic مَالِك (mālik).
- predicative, with-dativeto possess
Formsmaliyi(accusative, definite) · maliklər(plural) · malik(nominative, singular) · maliklər(nominative, plural) · maliki(accusative, definite, singular) · malikləri(accusative, definite, plural) · malikə(dative, singular) · maliklərə(dative, plural) · malikdə(locative, singular) · maliklərdə(locative, plural) · malikdən(ablative, singular) · maliklərdən(ablative, plural) · malikin(definite, genitive, singular) · maliklərin(definite, genitive, plural) · malikim(first-person, nominative, possessive, singular) · maliklərim(first-person, nominative, possessive, singular) · malikin(nominative, possessive, second-person, singular) · maliklərin(nominative, possessive, second-person, singular) · maliki(nominative, possessive, singular, third-person) · malikləri(nominative, possessive, singular, third-person)
Source: Wiktionary — CC BY-SA 4.0