[ˈkaːnon]
- inanimate, masculineround
Formskánon(nominative, singular) · kánony(nominative, plural) · kánonu(genitive, singular) · kánonů(genitive, plural) · kánonu(dative, singular) · kánonům(dative, plural) · kánon(accusative, singular) · kánony(accusative, plural) · kánone(singular, vocative) · kánony(plural, vocative) · kánonu(locative, singular) · kánonech(locative, plural) · kánonem(instrumental, singular) · kánony(instrumental, plural)
Source: Wiktionary — CC BY-SA 4.0