/ˈkompɑ/, [ˈko̞mpɑ̝]
OriginFrom the same root as dialectal komme.
- trick question
- quip, witticism, epigram, pun
Formskompa(nominative, singular) · kommat(nominative, plural) · kompa(accusative, nominative, singular) · kommat(accusative, nominative, plural) · komman(accusative, genitive, singular) · kommat(accusative, genitive, plural) · komman(genitive, singular) · kompien(genitive, plural) · kompain(genitive, plural, rare) · kompaa(partitive, singular) · kompia(partitive, plural) · kommassa(inessive, singular) · kommissa(inessive, plural) · kommasta(elative, singular) · kommista(elative, plural) · kompaan(illative, singular) · kompiin(illative, plural) · kommalla(adessive, singular) · kommilla(adessive, plural) · kommalta(ablative, singular)