ˈkɔt͡sɨk, kocyk
- diminutiveod: koc
- mały, lekki koc
“Marku, przykrywaj kocykiem siostrzyczkę, gdy się odkryje!”
Formykocyki(nominative, plural) · kocyka(genitive, singular) · kocyków(genitive, plural) · kocykowi(dative, singular) · kocykom(dative, plural) · kocyki(accusative, plural) · kocykiem(instrumental, singular) · kocykami(instrumental, plural) · kocyku(locative, singular) · kocykach(locative, plural) · kocyku(vocative, singular) · kocyki(vocative, plural)