[ʊˈmʲiɕːɪ]
ПроисхождениеПроисходит от ??
- увеличительная форма от ум
“Штаны-то он новые купит, а куда умище-то девать? — его не растеряешь, коли есть...”
Формыуми́ще(singular, nominative) · уми́ща(plural, nominative) · уми́щи(plural, nominative) · уми́ща(singular, genitive) · уми́щ(plural, genitive) · уми́щу(singular, dative) · уми́щам(plural, dative) · уми́ще(singular, accusative) · уми́ща(plural, accusative) · уми́щи(plural, accusative) · уми́щем(singular, instrumental) · уми́щами(plural, instrumental) · уми́ще(singular, prepositional) · уми́щах(plural, prepositional)