/pǒkoj/
OriginInherited from Proto-Slavic *pokojь.
- inanimate, masculinerest
- inanimate, masculinerepose
Formspokoj(romanization) · покој(nominative, singular) · покоји(nominative, plural) · покоја(genitive, singular) · покоја(genitive, plural) · покоју(dative, singular) · покојима(dative, plural) · покој(accusative, singular) · покоје(accusative, plural) · покоју(singular, vocative) · покоји(plural, vocative) · покоју(locative, singular) · покојима(locative, plural) · покојем(instrumental, singular) · покојима(instrumental, plural)
Source: Wiktionary — CC BY-SA 4.0