/ˈkuːlo/, [ˈkuːlo̞]
Originkuulla (“to hear”) + -o
Formskuulo(nominative, singular) · kuulot(nominative, plural) · kuulo(accusative, nominative, singular) · kuulot(accusative, nominative, plural) · kuulon(accusative, genitive, singular) · kuulot(accusative, genitive, plural) · kuulon(genitive, singular) · kuulojen(genitive, plural) · kuuloa(partitive, singular) · kuuloja(partitive, plural) · kuulossa(inessive, singular) · kuuloissa(inessive, plural) · kuulosta(elative, singular) · kuuloista(elative, plural) · kuuloon(illative, singular) · kuuloihin(illative, plural) · kuulolla(adessive, singular) · kuuloilla(adessive, plural) · kuulolta(ablative, singular) · kuuloilta(ablative, plural)